Ar Hitleris tikrai kaltas dėl Antrojo Pasaulinio karo?

Absoliučiai daugumai Lietuvos žmonių net nekyla abejonių,kad dėl Antrojo Pasaulinio karo kaltas Hitleris ir Nacional-Socialistinė Vokietija. Tačiau šis teiginys yra eilinis melas sklindantis iš demokratijos lozungais besisvaidančiu šmeižikų lupų (kurie žino,kad tai ką deklaruoja yra melas) arba nepiktybinių geros valios suklaidintu žmonių,kurių gana daug ir kuriuos reikia šviesti. Lygiai taip pat tokie idėjiniai,švelniai pasakius melagiai mėgsta pabrėžt,kad jei Vokiečiai butu laimėje antrąjį pasaulinį karą,tuomet butu sunaikine Lietuvių tauta ir visas rytų Europos tautas,kad raudonoji armija pagal juos išvaduotojai,kurie išgelbėjo mus nuo ,,fašistų''. Apie tokių žmonių išprusimo lygi parodo akivaizdus Nacional-Socializmo ir Fašizmo neskyrimas. Nacional-Socializmas tai Hitlerinės Vokietijos ideologija vyravusi nuo 1933 iki 1945 m. Vokietijoje,o fašizmas Benito Musolinio visai kitą ideologija iki 1945 m. vyravusi Italijoje... Šio straipsnio pagrindinis tikslas demaskuoti šlykštu melą,kad Fiureris Adolfas Hitleris norėjo Antrojo Pasaulinio karo ir yra dėl jo kaltas.

Antroji Lenkijos Respublika -šovinistų,kapitalistinių išnaudotojų Ir panašaus plauko parazitų rojus,etninėms mažumoms ir geros valios lenkų tautybės žmonėms-pragaras.

Antroji Lenkijos Respublika (lenk. II Rzeczpospolita) – Lenkijos valstybė XX a. tarpukariu. Gyvavo nuo I pasaulinio karo pabaigos iki 1939 metų. Nuo pat šios valstybės susikūrimo pradžios,buvo aišku,kad valdančiai klikai tautiečių gerovė nerūpi,tai klikai galvoj buvo tik pelnas ir liguistas,protų sunkiai suvokiamas noras naikinti viska,kas ne lenkiška. 

1922 metais padėtis Lenkijoje buvo visomis prasmėmis apgailėtina ir nepakenčiama. Kad suprast kokio masto ten vyravo skurdas reikia žinoti,kad apie tokį dalyką kaip elektrą žmones nedrįso net pasvajot. Šalis buvo labai stipriai nualinta I pasaulinio karo,o Lenkijos valdančioji klika tuo metu sėdėdama milžiniškoje prabangoje vietoj to,kad gerintu eilinių lenkų tautybės žmonių gerovę,priėmė sprendimą okupuoti Lietuva,laimei Lietuva atsilaikė ir jie okupavo tik Vilniaus kraštą tačiau prieš tai buvo aneksuotos kai kurios Vokietijos teritorijos. Tuose aneksuotose teritorijose buvo žiauriai engiami vokiečiai, o okupuotame Vilniaus krašte Lietuviai. . Kol lenkų tauta kentėjo ir gyveno nepakenčiamomis sąlygomis,parazitinė valdančioji klika kūrė įvairiausius planus,kaip į savo sudėti absorbuoti visą Lietuva,Latvija,Estija ir dar daugybe kitų valstybių. Štai nuoroda kuria paspaude pamatysite koks buvo jų tikslas http://lt.wikipedia.org/wiki/Tarpjūris . (Paskutinė pastraipa: ''Pilsudskio planas nepavyko. Praėjus dvidešimt metų po to visos kandidatės į Tarpjūrio valstybę tapo arba Hitlerio Vokietijos, arba Stalino TSRS dalimi.'' iš dalies klaidinga realybė buvo tokia,kad  visos kandidatės į Tarpjūrio valstybę tapo arba Hitlerio Vokietijos sąjungininkės arba kruvinos stalinistinės TSRS okupacijos aukos.) 

Taigi buržuazinė Antroji Lenkijos Respublika buvo iš esmės žalinga ne tik pačiai lenkų tautai,bet ir visoms kaimyninėms Lenkijos valstybėms. Verta paminėti, kad ir Čekijos Tešyno žemes, Lenkija buvo aneksavusi iš Čekoslovakijos 1938 m. spalio 1 d... 

Taigi savo nepakenčiamų elgiasiu Lenkija išprovokavo karą,apačioje pateikiama Adolfo Hitlerio kalba kurioje jis paaiškina kaip Lenkijos valdančioji klika perpildė jo kantrybės taure ir jis pasiryžo imtis drastiškų priemonių:

 Nuo šio Lenkijos išprovokuoto konflikto prasidėjo antrasis pasaulinis karas. Po to kai Vokietija stojo į karą prieš Lenkija, karą prieš Vokietija pradėjo Anglija ir Prancūzija,nepaisant to,kad Lenkija iš rytų puolė ir TSRS,jai karo niekas neskelbė Kur teisybė? Ką tai pasako? O pasako tai,kad Prancūzija ir Anglija valdantis tuometiniai ekstremistai jau seniai planavo užpulti Vokietija tik ieškojo preteksto...

Kai Vermachtas sėkmingai užėmė Varšuva ir visa vakarinė Lenkija,o TSRS rytinę Lenkija,vakarų Lenkijoje prasidėjo visapusiškas gyvenimo sąlygų lengvinimas eiliniams lenkų tautybės žmonėms. Nuo šovinistinio,kapitalistinio režimo išvaduota lenkų tauta pradėjo po truputi atsigauti. Kadangi Lenkijos miestai buvo subombarduoti,Vokiečiai leido lenkams važiuoti užsidirbti pinigų į Vokietija,kol jų gimtose žemėse vyks atstatimo darbai. Visoje išvaduotoje Lenkijoje buvo platinami tokie plakatai,kviečiantis važiuot užsidirbt į Vokietija kol jų tėvynėj vyks atstatimo darbai:

Taigi faktai kalba patys už save: Po pergalės Lenkijoje Hitleris,kūrė neparazitiniai lenkų tautos daliai rojų žemėj,nubaudė kaltuosius šovinistus,deja ne mažai jų sulindo į pogrindi ir pasivadino armija Krajova...O gerųjų lenkų pusė stojo į Vermachtą arba kitaip visais įmanomais būdais bendradarbiavo su  Hitlerine Vokietija,tačiau tai visai kita tema.

Tarybų Sąjunga

1939 m. Trečiasis Reichas ir SSRS pasirašė nepuolimo sutartį – Molotovo-Ribentropo paktą, kuriuo abi pusės susitarė dėl įtakos sferų Europoje, įsipareigojo viena kitos nepulti ir viena kitai padėti. Deja Tarybų Sąjunga savo pažadų nesilaikė nuo pat pradžių. Molotovas Hitleriui žadėjo,kad Tarybų Sąjunga nesikiš į jos įtakos sferoj esančių valstybių vidaus reikalus,šis pažadas buvo sulaužytas 1940 m. Vasara. Užimtose teritorijose SSRS pradėjo skubius įtvirtinimų statybos darbus jau 1940 m. pavasarį. Palei sieną, nustatytą Vokietijos-SSRS draugystės ir sienos sutartimi, praktiškai tik siekiant apgauti Vokietiją pradėta statyti Molotovo linija, ji buvo prastai suprojektuota ir įrenginėta paskubomis. Liniją pakoregavo ir Vokietijos parduotas Suvalkų trikampis, kuris ištęsė SSRS planuojamą fronto liniją. Kartu prie sienos buvo pradėtos dislokuoti naujausiais ginklais aprūpintos karinės dalys, nuolat vyko kariniai mokymai. Ypač jų padaugėjo 1941 m. pavasarį-vasarą.

Vokietijos karinė vadovybė matė SSRS pasirengimą ne gynybiniams, o puolamiesiems veiksmams, todėl pradėjo rengti kontrpriemones. Barbarosos planas patvirtintas 1940 m. gruodžio 18 d. fiurerio direktyva Nr. 21. ^[14] Savo poziciją Hitleris išdėstė 1941 m. birželio 21 d. J. Ribentropo pareiškime V. Molotovui:

1939 m. imperinė vyriausybė, atmesdama į šalį rimtas kliūtis, esančias prieštaravimų tarp nacionalsocializmo ir bolševizmo pasekmėmis, pabandė surasti su Sovietų Rusija tarpusavio supratimą. Pagal 1939 m. rugpjūčio 23 ir rugsėjo 28 d. sutartis Reicho vyriausybė įvykdė bendrą savo pažiūrų į SSRS politikos perorientavimą ir nuo tada laikėsi draugiškos pozicijos SSRS atžvilgiu. Ši geros valios politika Sovietų Sąjungai atnešė didžiulę naudą užsienio politikos srityje.

Imperinė vyriausybė dėl to jautėsi turinti teisę manyti, kad nuo to laiko abi nacijos, gerbdamos viena kitos valstybines sistemas, nesikiš į viena kitos vidaus reikalus, turės gerus, patikimus geros kaimynystės santykius. Deja, greitai tapo akivaizdu, kad imperinė vyriausybė savo prielaidomis visiškai klydo.

Kaip tapo aišku, karinėje ir diplomatinėje sferoje SSRS, priešingai sudarytų sutarčių deklaracijoms apie tai, kad ji nenori bolševizuoti ir aneksuoti šalių, įeinančių į jos interesų sferą, turėjo tikslą išplėsti savo karinę galią vakarų kryptimi visur, kur tik atrodė įmanoma, ir vykdė tolesnę Europos bolševizaciją… Sovietų Sąjungai suteiktų interesų sferų okupacija ir bolševizacija yra tiesioginis susitarimų Maskvoje pažeidimas, nors imperinė vyriausybė kurį laiką žiūrėjo į tai pro pirštus.

Kai Vokietija su Vienos arbitražo pagalba 1940 metų rugpjūčio 30 d. sureguliavo krizę pietryčių Europoje, kuri kilo dėl SSRS veiksmų prieš Rumuniją, Sovietų Sąjunga išreiškė protestą ir pradėjo intensyvų karinį pasirengimą visose sferose… Šią politiką lydėjo pastoviai auganti visos turimos rusų kariuomenės koncentracija visame fronte nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, prieš ką vokiečių pusė tik kiek vėliau ėmėsi atsakomųjų veiksmų. Nuo šių metų pradžios auga grėsmė tiesiogiai Reicho teritorijai.

Vokietijos žvalgybai jau 1941 m. kovo 30 d. tapo žinoma, kad SSRS puolimą į vakarus suplanavo 1941 m. liepos 6 d. ryte. Todėl buvo imtasis skubių priemonių pagal „Barbarosos planą“. Jau 1941 m. birželio 20 d. prie sienos su SSRS Vokietija sukoncentravo 181 diviziją, iš jų 19 tankų ir 14 motorizuotų divizijų. Armijų grupę „Šiaurė“ 230 km fronte sudarė 29 divizijos ir I-asis aviacijos laivynas. Divizijos buvo sujungtos į 16-ąją ir 18-ąją armijas bei 4-ąją tankų grupę. 500 km ilgio fronte nuo Geldupės iki Vlodavos išsidėstė armijų grupė „Centras“, kurią sudarė 50 divizijų ir 2 brigados, palaikomos 2-ojo aviacijos laivyno. Divizijos buvo sujungtos į 9-ąją ir 7-ąją lauko armijas bei 2-ąją ir 3-ąją tankų grupes. Armijų grupė „Pietūs“ užėmė 1300 km ruožą iki Juodosios jūros. Ją sudarė 44 vokiečių ir 13 rumunų divizijų, 9 rumunų ir 4 vengrų brigados, 4-asis vokiečių aviacijos laivynas ir Rumunijos karinė aviacija. Šiaurėje,Norvegijoje buvo dislokuota atskiroji armija, kurią sudarė 36-asis vokiečių korpusas, korpusas „Norvegija“ ir 3-asis suomių korpusas.

Iš viso prieš SSRS buvo sutelkta 5,5 mln. žmonių, 3712 tankų, 47 260 pabūklų ir minosvaidžių, 4 950 lėktuvų.

Adolfo Hitlerio kalba kurioje jis paaiškina kodėl prasidėjo Vokietijos-TSRS karas:

                                                                                             

Ir štai paskutinis video kuris padės pamatyti tikrąjį Hitlerio veidą,ir suprasti faktą,kad Fiureris Adolfas Hitleris nekaltas dėl Antrojo pasaulinio karo,o milžiniška šmeižto kampanija nukreipta prieš jį ir prieš visa Reichą skirta žmonėms kvailint,kad jie nesuprastu,kad Antrąjį Pasaulinį karą laimėjo blogio jėgos (agresoriai) ir jų palikuonis engia mus iki šių dienų...

Išvada: Oficiali istorijos versija,kad Hitleris norėjo antrojo pasaulinio karo ir yra to siaubingo karo kaltininkas -iš esmės klaidinga. Iš tiesu šis didis žmogus tapo nepalankiu aplinkybių auka,yra siaubingai šmeižiamas vien už tai,kad norėjo gero Vokietijai ir Europai (tame tarpe ir Lietuvai). Prašau visu sąžiningu žmonių,nepasiduoti laimėtoju melui nukreiptam prieš Hitlerį ir šviesti,kiek įmanoma daugiau žmonių,kad jie suprastu,kad Hitleris nebuvo kažkokia pabaisa,o didžiausiais visų laikų patriotas,atidavęs gyvybę už mūsų laisvę. Jei Hitleriui būtu pavykę laimėti antrąjį pasaulinį karą nebūtu buvę jokios sausio 13 d. tragedijos,jokių trėmimų į Sibirą,jokio kapitalistinio ar bolševikinio išnaudojimo ir dabar Lietuvoje būtu rojus žemėj,tiek ekonomine,tiek moraline prasme.